Nusprendėm dar vieną dieną praleisti Delyje – išsimiegoti ir ramiai pasivaikščioti po tą turgų, kurio viduryje gyvenam. Išsimiegoti nepavyko dėl jau minėtų garsų, kurie viešbutyje sklinda iš kaimynų kambarių ar koridoriaus. Tą rytą girdėjom, kaip kambaryje priešais specialiomis mašinomis buvo šveičiamos grindys, koridoriuje kalama kažkokia spintelė, o kituose kambariuose gyventojai prausėsi, spjaudėsi, dainavo ir pan.
Atsikėlę su rikša važiavom į Conough Place (jei teisingai taip rašosi). Įsėdę į rikšą, išsitraukėm visą savo turėtą amuniciją tokiems atvejams – kaukes, sulaikančias visokias dujas, akinius. Rikša laviravo tarp automobilių ir beveik nepaliaujamai pypsėjo. Bet nuvežė mus ten, kur reikia. Bandėm išsiaiškinti su Vodafone dėl mūsų interneto – prieš dvi dienas pirktas USB vis negaudė tinklo ir jo pajungti mums niekaip nepavyko. Bet kaip visada, nueini pas tokius tiekėjus, o jie suranda tokią priežastį, kad pasirodo, jog tu pats kaltas, jei ši paslauga neveikia. OK, patikėjom, kad iki vakaro viskas bus pajungta ir galėsim naudotis internetu. Todėl nusprendėm, kad jau laikas pirkti bilietus ir vykti prie jūros. Pirminis mūsų planas buvo skristi į Bangalore, bet nusprendėm, kad dar į vieną didelį miestą važiuosime kelionės pabaigoje, o dabar reikia prie jūros.
Tiesa, išėję iš Vodafone sugalvojom (tiksliau, čia buvo mano pageidavimas), kad pusryčiams reikia išgerti kavos su pienu ir suvalgyti kažką panašaus į bandelę / pyragą ar pan. Kažkaip manęs nežavi tas indusų sumanymas pusryčiams valgyti daržovių troškinius ar kitokį panašų maistą, kurį paprastai mes valgome per pietus. Taigi neva moderniausiame komplekse Conough place (CP), kur turbūt dešimtys visokių parduotuvių ir kavinių, pradėjom ieškoti McDonald‘s arba Pizza Hut (nes juos du tikrai jau čia matėm). Bet reikia įsivaizduoti, kad tas CP yra toks pastatų kompleksas, kuris išdėstytas keliais ratais aplink gatvę-žiedą. Taigi ėjom ratu aplink tą žiedą ir niekaip neradom nei McDonaldo, nei Pizza Hut. Dar reikia pasakyti, kad čia Indijoje pastebėjom tokį dalyką, jog iškabų ir visokių reklamų (jei jas galima taip vadinti – tiesiog lentos su užrašytais žodžiais) yra tiek daug, kad per jų gausą nepastebi to, ko tau reikia. Jei nori ką nors rasti toje užrašų maišalynėje reikia baisiai įnirtingai įsižiūrėti – nors ir tai negarantuoja sėkmės. Žodžiu, nebetekę kantrybės pasigavom dar vieną rikšą, kuri mus nuvežė į Pizza Hut. Nors geriau būtume pas McDonaldą užsukę, nes picerijoje kavos su pienu negavau, o iš saldumynų jie turėjo vienintelį šokoladinį pyragą. Nelikau patenkinta pusryčiais....
Visą dieną praleidom vaikščiodami po turgų, valgydami savo jau pamėgtame restoranėlyje ir kraudamiesi daiktus rytojaus kelionei į Goa. Tiesa, restoranėlyje atradau dar labai sknaų patiekalą – bulves, įdarytas sūriu, kažkokiam labai skaniam padaže su šiek tiek anyžių. Mmmmm...... Buvo baisiai skanu. :)
Tiesa, dar vienas pastebėjimas apie Delį. Jį mums minėjo ir gidas. Kad tai labiausiai užterštas miestas su didžiausiu smogu, tai jau pastebėjom ir įsitikinom. Bet kita vertus, Delis laikomas ir pačiu „žaliausiu“ (ekologine prasme) miestu. Labai daug rikšų yra su užrašų CNG, kas reiškia, kad jos naudoja biokurą. Tokį kurą naudoja ir kai kurie autobusai, nors nekurie iš jų yra turbūt dvigubai vyresni už mane. ;) Be to, matėm ir užrašų, skatinančių nenaudoti plastikinių maišelių. Tokie va jie ekologiški, nors visas šiukšles ir meta per petį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą