Čia Goa naudojamės kažkuriame blog‘e minėtu patarimu dėl apsisaugojimo nuo uodų. Jų čia yra su kaupu. Tiesa, šiandien atradom, kad mūsų viešbučio kambaryje toks aparačiukas, kurį įkiši į rozetę, įdedi tokią tabletę ir uodai kažkaip stebuklingai neskrenda į kambarį. Tačiau bet kuriuo atveju neprarandam budrumo, o naudojamės patikrintu metodu – iš Lietuvos atsivežėm palapinės karkasą, kurį pastatom virš lovos (tiksliau sukaišiojam į lovos kraštus), ir ant jo ištiesiam tinklelį (tiksliau, tokią permatomą užuolaidą, irgi pirktą Lietuvoje). Veikia puikiai. Miegam kaip palapinėje, bet už tai uodai po tinklu nepalenda ir mūsų nekandžioja. ;)
Jau beveik pasveikau, jaučiuosi tikrai geriau, tad išsiruošėm prie jūros. Pirmiausia, nusprendėm aplankyti arčiausiai Margao esančius paplūdimius – Benaulim ir Colva. Taksi nesinaudojom, o ieškojom vietinio autobuso. Už 14 rupijų (70 lietuviškų centų) abu nuvykom į visai netoli esantį Benaulim. Tiesa, nuo tos vietos, kur mus išleido autobusas iki jūros teko gerokai paėjėti.
Ėjom tarp kažkokių ryžių (turbūt) laukų, palmių alėjų, užtikom vietinius viešbutukus, dar pasiklausinėjom jų kainų, radom Ajurvedos centrą, kur daro masažus ir (ko aš noriu) pila litrus aliejaus ant trečiosios akies.
Ir galiausiai priėjom prie jūros. Pirmas įspūdis ne toks blogas, kokio tikėjomės. Pliažas kaip Palangoje – smėlis, kažkokios minimalios gal kopos, tik vietoj pušų auga palmės, o smėlis iš smulkesnių krislelių ir savo konsistencija panašus į krakmolą – žengi ir taip traška ir pojūtis toks kaip liestum bulvių krakmolą. Cha, cha, cha – jau asocijuojasi su bulvėmis ir cepelinais. ;)
Jūros vanduo neskaidrus, bet labai šiltas. Kadangi dar nespėjau iki galo pasveikti, tai maudytis neskubu, bet jau kojas įmerkus jaučiu, kad net aš išsimaudyčiau tokiame vandenyje (o tai būna itin retai ir esant laaaaaaaaaaabai šiltam vandeniui).
Kadangi vos už 15 min. kelio pėstute paplūdimiu yra Colva, todėl nusprendėm ten nupėdinti. Beeidami matėm beveik vien baltuosius. Daugiausia tokius pagyvenusius. Bet Colva mums visai nepatiko – labai daug vietinių indų, buriuojasi jie vandenyje, triukšmauja... Geriau ieškosim ramesnės vietos.
Tiesa, beeidami dar matėm daug vietinių restoranėlių paplūdimyje. Pagalvojom, kad ten turėtų būti šviežios ir geros krevetės. Bet...kai sužinojom, kad jie nori 150 rupijų (7,5 Lt.) už VIENĄ krevetę, tai apsisukom ir išėjom. Kažkaip visai ne indiškos kainos.
Ir geriausias buvo grįžimas į Margao. Š tą patį autobusą, kuriuo susiruošėm važiuoti, sulipo visa indusų mokinukų ar studentų klasė. Vairuotojas irgi toks muzikalus pasitaikė, tai muzika grojo visu garsu, mokinukai dainavo ir labai jau aktyviai bandė vieni su kitais bendrauti. Man po peršalimo dar nėra taip gerai, kad galėčiau ilgai pakędti tokį triukšmą – išlipau iš autobuso kvardratine galva. Bet turbūt toks triukšmas čia natūralus.
Šį vakarą pirmą kartą savo viešbučio restorane užsisakėm krevečių. Ir ne bet kokių, o kone nacionalinio Goa maisto krevetės Balchao.
Padavėjas, priimdamas užsakymą, pasakė,kad tai bus aštru, bet mes prašėm, kad pasakytų virėjui pagaminti tokį vidutinio aštrumo. Ir ką, atnešė tokį dubenėlį, kuriame buvo gausu tokio raudono padažo ir jame plaukiojo kokios 6-7 krevetės. Kol dar laukėm ryžių, paragavau įmerkusi šakutę padažo. Skonis kaip iš sardinių pomidorų padaže tik turbūt 1000 kartų aštresnis. Kol suvalgėm tą patiekalą (ir tai ne visą) išdegė visos burnos ir turbūt net visos bakterijos žarnyne. Oi, oi, oi... dar dabar dega burna, karštis ir raudonis išmušo....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą