Tinginystės, poilsio ir gydymosi diena. Kadangi atvykę į Margao pasiėmėm kambarį su A/C (oro kondicionierium), tai naktį miegojom juo besinaudodami. Kondicionieriaus amžius gal geri 15 metų, todėl jo temperatūros reguliavimas beveik neįmanomas. Lėčiausias jo sukimosi greitis buvo pakankamas, gan mane pričiuptų sloga. Taigi turiu užsiėmimą gydytis peršalimą, kai už lango +33C. Delyje ir Vasco da Gama sirgo Jis, peršalęs nuo Fan’ų ir šalto gėrimo, dabar – aš.
Taigi per visą dieną išsiruošėm tik į vaistinę ir pavalgyti.
Vaistinė, tiesa, su tokia tvarka, kuri turbūt būdavo prieš kelis dešimtmečius. Prašai vieno žmogaus vaistų, jis tau juos suranda (arba ne ir bando įkišti tai, kas jam atrodo tinkama), tada tau išrašo tokį kvitą su reikiama pinigų suma, siunčia į kitą vaistinės galą pas dieduką-kasininką. Šis savo dideliame lape su daug skaičių, surašytų iš eilės, užbraukia numeriuką, paima pinigus ir uždeda antspaudą „PAID“ (apmokėta). Tada atiduoda tą kvitą, einu prie moteriškės, rinkusios man vaistus, bet ši siunčia mane į kitą vaistinės galą prie išėjimo, kuris kitas diedukas pasižiūri į tą kvitą, kad jis apmokėtas ir atiduoda per langelį tavo vaistus.
Čia daugelyje situacijų pastebim tokį dalyką, kad prie vieno darbo dirba daugiau žmonių nei realiai jų reikia. Kad ir pavyzdžiui Vasco da Gama mieste stotyje matėm, kaip keturi vyrai nešiojo dėžes su vandeniu. Pasiima po dvi dėžutes ir neša per visą stotį. Pagal matytą dėžių kiekį, galima sakyti, kad taip jie galėjo dirbti visą dieną. O juk galėtų visas tas dėžes susikrauti į karutį ir per porą kartų pervežti. Na, bet karutį sukrautų ir nuvežtų vienas žmogus, o čia darbo nešiojimui turi bent keturi vyrai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą