2010 m. vasario 5 d., penktadienis

2010-02-04 Margao, Palolem, Canacona (Chaudi)


Baisiai neišsimiegojom – keltis reikėjo anksti, kad spėtume visur, kur šiandien suplanavom, o užmigti naktį neleido skuodžiantys palei langus traukiniai ir tuntas lojančių šunų. Atrodo, kad visi rajono šunys naktimis sueina kažkur netoliese pasiloti.

Bet vis tiek šiandien tęsiam savo klajones po paplūdimius – susiruošėm į Palolem. Kaip išvažiuodami girdėjom ir skaitėm, kad tai pats geriausias paplūdimys visoje Goa valstijoje. Net buvau radusi nuotrauką, kuriame Palolem pliažas atrodo taip, kaip aš įsivaizduoju rojų – mėlyna jūra, baltas smėlis ir pakrypusi link jūros palmė. ;)

Nuo Margao, kur gyvenam, iki Palolem pliažo yra apie 40 km, todėl išsiruošėm vietiniu autobusu. Žmonių gana daug, vos gavom vietas atsisėsti. Bet ir atsisėdus nepasijutom geriau, nes langai buvo atidaryti visi, ir vėjas skrodė per visus šonus. Kaip sakant, ką tik po visokių peršalimų tie vėjai mums nelabai patiko.

Autobusas lėkė tokiu keliu, kuris mūsų supratimu, būtų kaip kelias vienai transporto priemonei. Bet šiame kelyje indusai laisvai vairavo dviem juostomis. Kelio ženklų kaip ir nebuvo. Nebent tokie nereikšmingi kaip kelio vingis, ar „gulintis policininkas“. Todėl kokiu greičiu turi važiuoti mašinos ir autobusai – neaišku. O kas ką praleidžia prasilenkdami itin siauruose kelio ruožuose, ypač ant tiltų, - tai nebylaus susitarimo reikalas.

Kelias siauras, vingiuotas ir tarpais toks gana pakrypęs į vieną pusę. Įvažiavę į vieną vingį prieš akis išvydom tris sunkvežimius, kurie nežinia kodėl, stovėjo ant vienos eismo juostos, o jų vairuotojai tiesiog stovėjo prie kelio ir kalbėjosi. Taigi per tuos stovinčius sunkvežimius priešinga minimalia juosta važiuoti niekas negali, todėl mūsiške juosta tuos sunkvežimius lenkia kitas sunkvežimis. Jis mums prieš nosį. Autobusas sustoja, visi keleiviai padeda žiūrėti atgal, vairuotojas pajuda atbulas. Įleidžiam tą didžiulį sunkvežimį, nors jam dar nespėjus „įsipaišyti“ į savo juostą, jau mūsų autobusas lenda į tą tarpą. Kadangi eismas čia priešingos krypties nei pas mus, tai mums susidaro tokia gana ekstremali situacija – autobusas kelio kraštu važiuoja pirmyn – tame šone didžiulė praraja, o šalia vos už kelių centimetrų nuo autobuso iš kitos pusės – milžiniška sunkvežimio cisterna su benzinu. Abi galimybės – nukristi nuo kelio su tuo autobusu ar užsiliepsnoti – nevilioja...

Beveik po dviejų valandų tokio kelio pasiekėm tikslą – Palolem. Dar keliasdešimt metrų crap bazaar‘u (čia taip vieni turistai įvardino tuos visus turgelius, kai mus prie Tadž Machalo išleido toje vietoje, kur būtinai reikėjo perieiti turgelį), ir mes prie jūros.

Palolem Goa Indija

Palmės iš tiesų prieina gerokai arčiau jūros, pats pliažas toks pusiau uždaras – nėra kilometro ilgumo erdvės, bet iš abiejų pusių matomos olos ar palmių giraitės, kurios uždaro horizontą. Tik va, taip kaip paveikslėlyje nėra – tarp visų palmių yra pristatyta visokių barų, poilsio namelių, kioskų. Pojūtis, kad paplūdimys daug gyvesnis ir čia daugiau veiksmo. Bet šiaip įspūdis neblogas. Gal tik truputį erzina tai, kad kas du žingsnius prie mūsų kibo valčių nuomotojai, siūlantys turus pas delfinus, skarų ir paklodžių, „juvelyrikos“ (kaip jie vadina visus savo karolius) ir kitokių daiktų pardavėjai.

Galvojam už poros dienų persikelti į Palolem‘ą, todėl apsižiūrėjom viešbutukus ir šiaip nuomojamus kambarius bei namelius. Dabar apsisprendimui turim du variantus – namelis beveik prie pat jūros ar šiek tiek geriau atrodantis kambarys toliau nuo jūros. Abiejų kaina po 25 lt. už naktį.

Canaconoje net nebuvom išlipę, nors pirminiuose planuose turėjom variantą, kad gyvensim tame miestelyje, o į Palolem pliažą kasdien keliausim. Bet tai būtų per sudėtinga, o ir tas miestelis nelabai kaip atrodo. Taigi patrauksim tiesiai prie jūros. Po dviejų dienų, nes ryt planuojam lėkti prie krioklių į nacionalinį parką.

Pusė vienuoliktos vakaro... Prisivalgiau kaip... ai, net nesakysiu kas. ;) Išbandžiau dar man nebandytą Aloo Gobi, kas yra bulvės su žiediniais kopūstais kario ir dar visokiausių prieskonių padaže. Dar užsikandau keptais papad‘ais – tokie beveik kaip traškučiai, tik aštresni. O Jis, kaip visada, tik atsigėrė. Kodėl aš valgau tiek daug, o Jis ne?.. ;)
Labanakt, ryt laukia įdomi diena.

cili pipiru kalnas margao turguje

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą