Šiandien visą dieną valgom normalų maistą – iš ryto susiruošėm į tą kavinukę, kur duoda normalios kavos ir kruasanų, o pavakare į paplūdimio kavinę, kur ruošiamas rusiškas maistas. Užsisakėm keptų bulvių su svogūnais ir Lasi (tai toks indiškas gėrimas, beveik kaip mūsų kefyras). Pavalgėm puikiai, nors palyginus gana brangiai. Apskritai pastebime, kad čia Paloleme maistas yra brangesnis nei pvz. Margao, bet pigiau gali rasti kur apsistoti.
Nepaminėjau, kad mūsų namelis, kuriame gyvename yra priešais Ajurvedinio masažo centrą. O aš jau išvažiuodama iš Lietuvos sakiau, kad noriu to masažo, kur pila kibirą aliejaus ant trečiosios akies. Taigi, iš pat ryto jau masažistė prisistatė pas mus ir sakė, kad padarys nuolaidą, tai jau laukia mūsų ateinant. Apie pietus aš ir susiruošiau atsiverti savo trečiosios akies. ;) Jau atverta, dabar viską matau kiaurai. :) O rimtai – nelikau be proto patenkinta, bet gal ir nieko.
Toks kūno masažo ir aliejaus pylimo derinys vadinamas Shirodara. Jo trukmė apie 1 val. ir 15 min. Iš tiesų tikėjausi, kad pirma darys masažą, o tik tada galutiniam atsipalaidavimui pils aliejų. Bet buvo atvirkščiai – pirmiausia, kone valandą pylė aliejų, o tik tada neilgas nugaros, rankų, kojų ir galvos masažas. Ir dar buvau girdėjusi, kad tą aliejų pila į vieną tašką, bet čia srove bėgiojo po visą kaktą. Bet dėl to priekaištų neturiu – matyt, taip reikia, kad per daug neišjautrintų tos trečiosios akies.
Aliejų pylė gana ilgai, tai per tą laiką visokios mintys į galvą lindo. Pirmiausia, tai kankino esminė problema – kaip reikės išsiplauti plaukus, kai neturim karšto vandens? Po to mintys pakrypo kita linkme – kelinta aš, kuriai ant galvos pilamas tas pats aliejus? O kai ta moteriškė, stryktelėjusi ant stalo, kur aš gulėjau, mane maigė, nevalingai prisiminiau Druskininkų gydyklose daromą masažą. Et, gal Druskininkuose net ir geriau. Et, žinoma, nereikia pagal vieną indusų masažo centrą spręsti apie juos visus.
*******
Aplink savo namelį turim daug visokių gyventojų.
Iš ryto palmėse duodasi varnos – karksi jos nuo kokių 7 val. ryto. Būna, kad ir susipeša ar šoka ant namelių stogų.
Kiti gyventojai – šunys. Jų tokių bešeimininkių čia yra galybė. Ir maži, ir dideli, ir plaukuoti, ir nelabai visi jie slankioja pirmyn atgal, pliaže išsikasa duobes ir miega ara slepiasi po gultais. Bet geriausia yra tai, kad jie visai neagresyvūs ir ant žmonių nei puola, nei loja.
Dar mačiau slankiojant porą kačių. Nors jų čia visai nedaug ir daugiau į akis krenta šunys.
Bet geriausia ir linksmiausia, - krūva kiauliukų – tokių juodų, nuolat vizginančių uodegas ir ieškančių ėdalo šiukšlėse. Tie kiauliukai čia turi savininkus – tokia perkarusi moteriškė juos pašeria kartą ar du per dieną. Bet likusią dienos dalį jie vis knisasi šiek toliau mūsų namelių tvoros. Į šitą teritoriją jie užsuko pirmą kartą tik šiandien – kiaulė su kokiais 7 kiauliukais. Mažučiai tokie, gražūs ir visi vizginantys uodegas. Man labai smagu juos stebėti, nors arčiau jų eiti ir nesinori.
Tiesa, prie tų kiaulių kartais sukiojasi gaidys. Žodžiu, visa ferma čia šalia. Sakom, trūksta kokių asiliukų, daugiau vištų, žąsų, arklių ir bus visas komplektas. :)
Aišku, dar reikia paminėti, kad miestelyje gyvena kokios penkios karvės. Viena tokia agresyvoka ir bando galva (jau be ragų, nes matyt dėl to juos kažkas ir nupjovė) stumdyti praeivius. O kitos ramios sau vaikšto gatvėmis ar kur nors guli.
Cia foto ne visai tu kiauliuku, bet ir keli margi laksto kitoj pusej tvoros. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą