Šiandien pagaliau skrendam į Goa. Pagaliau prie jūros ir kuo toliau iš to Delio smogo. Rytas atrodė ūkanotas, galvojome, ar kils lėktuvai, bet mūsų vairuotojas, vežęs mus į oro uostą, nuramino, akd jau dvi dienos kaip visi lėktuvai be jokių sutrikimų kyla ir leidžiasi.
Tiesa, vairuotojas tai buvo toks geras diedukas, kurio amžius turbūt jau apie 70 metų. Bet vairavo jis kaip ir visi kiti skubantys Deliogyventojai – nardė tarp mašinų, pypsėjo, lenkė rikšas.
Oro uostą pasiekėm gana greitai, likus daugiau nei 2 valandoms užsiregistravom skrydžiui ir keliavom per kelis patikrinimus laukiamosios salės link. Kaip jie ten mėgsta visokius štampukus dėlioti – patikrina, ar nieko neturi kišenėse, ir ant įlaipinimo kortelės deda štampą; apžiūri rankinį bagažą – deda štampuką. Atrodo, galėtum kitaip praeiti pro tas visas apsaugas ir rimtais veidais į rentgeno aparatus žiūrinčius indusus.
Laukiamojoje salėje perėjus visas parduotuves, pagalvojau, kad gerai mūsų lietuviai uždarbiauja, prekiaudami knygomis anglų kalba. Tiesa, nesu aš didelė fanė knygų užsienio kalba, bet šiaip pažiūrėjus tokios knygos, kur Lietuvoje kainuoja apie 60-80 litų, čia parduodamos už 15-20 Lt. Gal reikia užsiimti knygų prekyba? ;)
Skrydis buvo geras – keleiviai tik indai ir grupelė rusų, kurie vos įlipę pradėjo tarpusavyje dalintis apelsinais ir bananais. Nusileidom Goa apie pietus ir išlipus iš lėktuvo pirmą kartą pajutome tą gerą karštį.
Išankstinio mokėjimo taksi nuvežė mus prie viešbučio, kuriame neva yra įsikūręs ir turizmo informacijos centras. Kadangi apie Vasco miestą mes nieko nežinojom ir nebuvom pasiruošę čia apsistoti, todėl ir išlipom ten, kur tikėjomės gauti informacijos apie viešbučius. Bet jokio info centro ten neradom, tik du diedai, kurie sakė, kad pas juos viešbučio kambario kaina už naktį ~65 litai. Vėliau ta kaina nukrito, apžiūrėjom kambarius ir nusprendėm su lagaminais nesiduoti, o apsistoti čia bent vienai nakčiai.
Pavakare išėjom į miestą pasidairyti. Susiradom vietinį restoranėlį, kur gamina Dosas. Visą laiką iki kelionės apie Dosas girdėjau, kaip tai skanu ir gerai. Dar jau galėjau jų paragauti. Tiesą sakant, nelikau labai sužavėta – blynas, susuktas su bulvių gabaliukais viduje. Valgyti galima, bet Delyje buvo skaniau.
Apskritai Vasco da Gama mums pasirodė visai turistų nelaukiantis miestas. Nors visi pigūs viešbučiai ir pilni, bet nematėm nė vieno baltojo, o vietiniai beveik nekalba angliškai. Kai vieno vietinio paklausėm, kur yra didelė Vodafone parduotuvė, tai tas nežinojo, ką atsakyti, o po to išvis nusisuko ir nuėjo. Nematėm, kad kas Delyje taip darytų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą