Viskas, mirkstam prie jūros. Dabar kelias dienas niekur nejudėsim, o būsim čia – savo namelyje ant vištos kojelės, pliaže, kuris tik už kokių 30 metrų nuo namelio, ir miestelyje, kur rasim pavalgyti.
Naktį buvo tikrai vėsoka – pirmą kartą per visą laiką Goa pajutom, kad naktį gali būti šalta. Ryte prižadino varnų karksėjimas ir jų šokiai ant mūsų namelio stogo. Išsimiegojom į valias ir pajudėjom medžioti pusryčių. Jie buvo nelabai sėkmingi, nes užsakyto maisto laukėm gal 40 minučių, o ir patys Idli buvo neskanūs. Rytoj eisim kitur – atrodo, mano smalsus vyras bus užtikęs tikrą europietišką kavinę su tikra kava ir bandelėm. Labai jau noriu tikros kavos su pienu. Ir, aišku, bandelės pusryčiams, o ne jų masalų dosų ar idlių.
Dieną praleidom tingiai besivartydami pliaže – karštis toks, kad ilgiau valandos neiškentėm po skėčiu. Į pačią saulę net baisu lįsti, o ant įkaitusio smėlio padėjus koją jauties kaip bėgdamas per žarijas.
Pietauti išsiruošėm gerokai vėliau nei paprastai pietaujama. Maniškis pasiryžo rasti vietą, kur duoda bulvių košės, nes nuo indiško maisto jau truputį pavargo skrandžiai. Ir, atrodo, kad nuo savo šaknų nepabėgsi – vis tiek norisi bulvinių patiekalų, cepelinų su spirgučių padažu. Visai netikėtai, ieškant dirbančios kavinės (nes kai kurios pradeda dirti tik 6-7 val. vakaro), akis užkliuvo už rusiško užrašo: Boršč, pelmeni, okroška ir t.t. Nuėjom ir kągi matom – meniu yra bulvių košės su keptais svogūnais. Kažkam buvo džiaugsmo. :)
Vėliau tą vakarą atėjom dar kartą į tą pačią kavinę – aš užmačiau meniu kapučino kavos ir tikėjausi, kad bus normali kava. Deja, deja, bet ji tokia nebuvo... O Jis vis ti kibo į tuos barščius. Atnešė tokią nemažą lėkštę, kur buvo pilna ir bulvių, ir burokėlių, ir kopūstų. Čia pat kilo kone egzistencinis klausimas – iš kur indusai gauna burokėlių? Jie tokių dalykų tikrai neaugina ir nevalgo. Tai iš kur? Ir nejaugi vežtis iš kažkur tuos burokėlius dėl kelių lėkščių barščių per dieną jiems apsimoka? Taip visą vakarą ir svarstėm apie burokėlius.
Tiesa, toje kavinėje dar turėjau vieną siurprizą. Sėdėjom sau ramiai, žvalgėmės aplink. Buvom prie staliuko, kuris yra šalia tvorelės prie pat išėjimo į gatvę. Prie kito artimiausio staliuko sėdėjo 6, kaip nusprendėm, švedai. Visi panašūs į ruonius – tokie apvalūs. Aš po tokios nesėkmingos kapučino dar siurbčiojau Diet Coke ir dairiausi. Nusisukau į barą, pažiūrėjau, staiga pasuku galvą į tą pusę, kur gatvė, ir ... ups... didžiulė karvės nosis, tiesiai priešais mane. Aš vos nepaspringau savo kola, prieš save išvydusi karvę... Ir niekas tos karvės nenuvarinėja, taip ji ir sukiojosi prie tos tvorelės ir ties įėjimu į kavinę. Karvė gana ilgais ragais, balta tokia ir viena labiausiai pavalgiusių karvių, kokias mes čia esam matę. Ir išeiti iš kavinės reikėjo per to gyvulio šoną. Viskas normaliai, ta karvė ir liko stovėti prie kavinės, o mes patraukėm savo namelio link.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą