Planų šiai dienai kaip ir neturim. Atrodo, kad tas naktinis autobusas ir pora neišmiegotų naktų išvargino gerokai labiau nei tikėjomės. O gal jau pavargom nuolat bekeisdami miestus, viešbučius ir pan., tad norisi tiesiog patinginiauti. Be to, jau ne tiek ir daug laiko mums liko čia poilsiauti ir keliauti, tad reikia atsigriebti. ;)
Šį rytą, ieškodami normalių pusryčių (tiksliau, kaip aš juos suprantu – kavos su pienu ir bandelių), radom visai vakarietiškai atrodančią kepyklėlę. Džiaugėsi mano pilvas gavęs spurgą, apipiltą šokoladu. :)
Jau tikrai pasiilgstam normalaus maisto, kurį suprantam ne tik kaip bulves ir cepelinus, bet ir kaip duoną, grietinę, sūrį, neaštrų maistą. Dažniausiai mus gelbėja Veg.noodles – kinietiški makaronai su daržovėm (kartais ir su vištiena), bet ir tuos kai kurie virėjai padaro tokius aštrius... Tad mūsų viešbučio kamaryje atsiranda vis daugiau maisto iš netoliese esančio supermarketo – bandelių, ghee sviesto, rūgpienio, uogienės, pomidorų, arbūzo, bulvių traškučių. :)
Gerokai įsidienojus išsiruošėm prie ežero, kuris, pasak vietinių, yra vos už poros kilometrų nuo mūsų viešbučio. Bet pora kilometrų virto kokiais šešiais (kaip ir penkios minutės nuolat virsta pusvalandžiu). :)
Su rikša atidundėjom prie ežero, o ten visur tvoros, tvoros, tvoros ir varteliai, prie kurių parašyta „open 4 PM“, suprask, jei atvažiavom 14 valandą, tai lieka tik apsisukti ir keliauti atgal. Vietiniai lipo per tvorą, mes pažiūrėjom per ją ir tiek. Ir kam reikia uždaryti paprastą parkelį prie ežero iki vėlyvos popietės?
Kita vertus, mes jau buvom radę nedidelį parką su suoleliais visai netoli mūsų viešbučio. Ten ir prisėdom pasimėgauti šilta popiete. Ir atradom naujų „draugų“ – voveriukų. :)
Vis randam ką pašerti. Šį kartą nevykusiai išvirtu kukurūzu mėgavosi voveriukai ir varnos. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą