2010-02-06 Margao, Palolem ir dar visokie miestukai

Atėjo laikas palikti Margao ir persikelti arčiau jūros. Kadangi prieš porą dienų jau apsižiūrėjom, kur Paloleme norim apsistoti, tad jau nebus taip sunku su lagaminu dairytis būsto. Dar prieš išvažiuojant nusprendėm nesikratyti perpildytu autobusu, važiuoti traukiniu iki Canacona ir ten persėsti į autobusą. Kaip tarėm, taip padarėm. Atsidūrėm geležinkelio stotyje, nusipirkom bilietus, įsėdom į reikiamą traukinį. Kiek stotelių važiuoti ir kada išlipti, nežinojom, bet buvom įsitikinę (ir kažkas mums tą minėjo), kad važiuosim apie 1 val. ir 15 min.

Šį kartą traukinys buvo labai pilnas, sėdėjom susigrūdę. Kažkur grindimis lakstė tarakonai, o pirmyn atgal vagonais vaikščiojo ledų, gėrimų, sumuštinių ir kitokio gėrio pardavėjai. Karštis buvo nežmoniškas, nors veikė visi ventiliatoriai. Ir kaip tie vietiniai dar gali vaikščioti su džinsais???

Kelionė prasidėjo, mes padėjom galvas ant savo daiktų pailsėti. Viena stotelė – Balli. Traukinys stovėjo gal 10 min. Sulipo krūva mokinukų, po to dalis išlipo dar nepajudėjus traukiniui. Taip ir nesupratom, kas čia per smagumas – įlipti į traukinį, pasisukioti ir išlipti.

Praėjo dar kiek laiko, traukinys sustoja ties kažkokiais krovininio traukinio vagonais. Mes klausiam šalia sėdinčių, ar čia Canacona? Tie linguoja savo galvomis (jau minėjau, kad jie visais atvejais vienodai linguoja, tai nesuprasi, ar reiškia „taip“ ar „ne“) ir sako: „Kankon“. Mes vėl tikslinamės, ar Kanakona, tie vėl sako „Kankon“. O ar čia tas pats miestas, ar ne, tai vėl nesuprasi. Klausiam, kada bus Kanakona, tie nieko nesako, o kalbasi tarpusavyje. O traukinys jau pajuda. Vėl kitų klausiam, tai kas čia per miestas (kurio, beje, per langus net nesimato – tik krovininiai traukiniai). Taip išryškėja, kad Kankon yra tas pats kaip ir Canacona (kažkodėl visi jų miestai turi po du pavadinimus), taigi mes pravažiavom mums reikiamą stotelę. Buvo šovusi mintis, gal šokti iš traukinio, bet (bent jau mano akimis žiūrint) traukinys greit įsibėgėjo. Žodžiu, kažkokia neviltis – kodėl nebuvo stotelių, tikrai jų nuo Margao turėjo būti daugiau. Klausiam vietinių, kada kita stotelė – o tie atsako, kad po 5 minučių, kiti sako – po 10 min. Realiai atvažiavom gal po 25 min.

Apskritai ta indusų savybė tokia tai jau pradeda erzinti. Kai ko nors klausi, užsisakai maisto ar lauki transporto ir sakai „kada?“, tai jie atsako „5 minutes“, „10 minutes“, o realiai gali laukti ir valandą, ir dvi. O kai tiksliniesi jau po tiek laiko, tai tada atsako vėl tą patį arba: „it‘s coming“ (tipo jau tuoj). Dar yra ir tokių atvejų, kai klausi, pvz., „kada pastatytas šitas viešbutis – prieš 10 metų?“, atsako: „prieš 10“, toliau klausi: „prieš 15 metų?“, vėl atsako: „prieš 15“. :) Tai kada?

Nukrypau nuo temos... Taigi išlipom mes neaišku kur. Miestuko pavadinimo nepasakysiu, bet žinau, kad žodžio pabaigoje kažkas panašaus į cukrų. Ir tas miestelis jau net ne Goa valstijoje, o Karnatakoje. Išlipdamas kažkoks vaikas mums paaiškino, kad iš čia mes jokio autobuso į Palolemą ar bent jau tą Canaconą negausim – reikia su autorikša važiuoti iki autobuso stotelės, o ten laukti autobuso. Rikšų prie stoties buvo pakankamai, bet visos užsišaukė dvigubą kainą nei tas vaikas mums minėjo. Į derybas iš pradžių niekas nėjo, bet vėliau pavyko susitarti.

Autobuso stotelė – tai tiesiog vieta, kur stovėjo jau keli žmonės. Klausiam stovinčios moters su vaikais, ar važiuoja čia autobusai į Palolem ar Canacona. Kiek ji sugebėjo pasakyti, tai reikia laukti autobuso, važiuojančio į Margao, jis ir sustos Canaconoj. Klausiam, kada tas autobusas turi atvažiuoti – po valandos? Taip, po valandos. Po 10 minučių? Po 10 minučių. Žodžiu, nieko nepešėm, laukiam to autobuso. Pasisekė, bet jis atvažiavo gana greitai. Ir ne toks „trantas“, kokio buvo galima tikėtis.

Važiavom tuo autobusu apie valandą. Žmonių daug, visi lipa per galvas ir kai kurie net nebežino, kaip apeiti ar peržengti per mūsų lagaminą. Nelabai čia mums pasisekė – tikėjomės traukiniu atvažiuoti, o čia vėl tenka taip ilgai važiuoti autobusu.

Toliau viskas jau buvo gerai – pasiekėm šiaip ne taip Canaconą, perlipom į kitą autobusą, vežantį į Palolem, dar prisižiūrėjom vietinių vaizdų, kaip iš pustuščio autobuso pasidarė pergrūstas, ir nulėkėm su vėju į Palolemą.

Buvom nusprendę apsigyventi toliau nuo jūros, kambaryje su gana erdviu dušu, bet visi kambariai buvo užimti, tad teko rinktis kitą numatytą variantą – namelį ant vištos kojelių prie jūros. Tiesa, ne prie pat jūros, bet, kaip sakant, kopose. Ir nenusivylėm – girdisi bangų ošimas, aplink beveik jokio triukšmo (išskyrus šeštadienio vakarą, kai paplūdimio barai kėlė linksmybes), o kambaryje naktį net vėsoka, nes per stogą ir kitus vadinamus sujungimus vyksta natūrali ventiliacija. Žodžiu, esam patenkinti ir tai kainuoja tik 25 litai už parą.



Toks buvo pirmas vaizdas, kuri pamateme, isikure Paloleme. :)